- gargožė
- gargõžė sf. (2) žr. gargažė: 1. Palinijy garavo pelenų ir gargožių krūvelės rš. Išeidamas gargõžę užgesink, tai dar kalvė užsidegs Paį. Išimk iš ugnies gargožę, nebėra vietos angliam Šmn. Gargožių esti prie kalvių Kp. 2. Ant knato užsidėjo gargõžė Kvr. Nukrapštyk nuo knato gargõžę Všk. Ryzas sudegė ant gargožę Pmp. 3. žr. gargažė 4: Ko teip sukriai verpi, net gargõžės pasidaro Ps. | Tėvo kailiniai sušalo į gargožę Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.